2019 pašykštėjau įrašų, todėl stengiuosi atsigriebti teminiais kebabais. Jei muzika ir ekranai užėmė salyginai daug laiko, kitkas gulė nevienodais sluoksniais, sezoniškai ar buvo tiesiog per mažas paminėti atskirai. Brolis U turi tradiciją metų pabaigoje išrinkti savo metų nuotrauką, aš kiek labiau išsiplėsiu ir, kaip brolis M, bandysiu atrasti (prisiminti) dalykus, kurie mane per šiuos metus keitė, šlifavo, augino ir teikė malonumus.
bet ir ciabatta. Dar yra Amsterdamas, kuriame gyvena Aleksandras ir Aleksandra, su kuriais ragavome dalykus.
Negalėjau nusiraminti šitaip išduota LIDL itališkos duonos ciabattos, kad grįžau į duonos skyrių ir susipakavau tiesiog itališką ciabattą. Kodėl? Nežinau.
Vokiečiai garsėja savo duona. Juk jei paleidi į pasaulį žodį buterbrodas, kuris pažodžiui reiškia sviestas + duona, ta duona tikrai turi būti ypatinga.
Pusė mano džiaugsmo grįžus dirbti į žvėryną sudarė žinojimas, kad bet kada galėsiu nueiti iki Mindaugo kepyklos. Beširdžių monopolių akivaizdoje tokie maži verslai rodo vidurinį pirštą, o aš trypiu iš džiaugsmo, nes norint suvalgyti prancūzišką kruasaną nebereikia skristi į Paryžių. Su paryžietiškais kepiniais jie susitvarko kuo puikiausiai.
Aš mėgstu duoną. Dažniausiai jos nevalgau, bet tikrai labai mėgstu. Galiu valgyti virtą kiaušinį pusryčiams be duonos ar druskos, tačiau nesibausiu valgydama pomidorus su mocarela be ciabattos.
