Suvynioti 2019

2019 pašykštėjau įrašų, todėl stengiuosi atsigriebti teminiais kebabais. Jei muzika ir ekranai užėmė salyginai daug laiko, kitkas gulė nevienodais sluoksniais, sezoniškai ar buvo tiesiog per mažas paminėti atskirai. Brolis U turi tradiciją metų pabaigoje išrinkti savo metų nuotrauką, aš kiek labiau išsiplėsiu ir, kaip brolis M, bandysiu atrasti (prisiminti) dalykus, kurie mane per šiuos metus keitė, šlifavo, augino ir teikė malonumus.

Maistas.
Šiais metais stengiausi paragauti kuo daugiau neragautų vaisių (ir daržovių). Erzinau kasininkus, kurie nerasdavo vaisių savo knygutėse, nežinodavo kaip vadinasi, gaudavo eiti į salę, ieškoti žinančių. Erzinau šeimą kažkokiom nevalgomom nesąmonėm. Tikėjausi kas savaitę išbandyti po naują, tačiau tiek egzotiškų dalykų LT rinkoje nėra. Prieš griebiant kokį nors spygliuotą ar raguotą padarą, pirmiausia vertėtų pasidomėti, ar šiuo metu yra jų sezonas, nes rizikuojate suvalgyti kažką tarpinio tarp žalios bulvės ir banano žievės. Mano šių metų favoritas – vaisius anona. Švelnus, kreminis skonis, primena ledus ar pudingą. Pirkit, ragaukit, jei minkštos.

Šaltibarščiai. Tai maistas, kurio negaliu atsivalgyti. Vaikas J paklaustas, ar mėgsta šaltibarščius atsakė “Tikrai ne taip kaip tu”. Fair enough. Šių metų atradimas – Šaltibarščių grupė FB. Joje gali sužinoti, kur mieste geriausi šaltibarščiai, kur jų galima rasti gruodžio mėnesį ir kokie slapti ingredientai privers suvalgyti ne 3, o visas porcijas. Šiuo metu pats geriausias priedas – marinuotos chalapos (jalapeno) paprikos ir jų marinatas. Net rašant darosi silpna, kaip norėčiau.

Čiabata. Aš nesustojau ieškoti geriausios čiabatos mieste. Tikiu, kad jau radau. Jai skirsiu atskirą įrašą. Kaip ir visoms kitoms nevykėlėms tapkėms.

Metų (ir apskritai) pyrago titulas atitenka Kmyninės Kokosiniam pyragui. Nepriimu jokių pretenzijų, ypač šokoladinių.

Aš ir Pasaulis.

Vis garsiau skambant jaunų (ech) žmonių nusivylimo balsams teko dar kartą atsigręžti į tai, kaip aš gyvenu ir kokį pėdsaką palieku. Buitiškai – mano šiukšlės rūšiuojamos, kompostuojamos, vežamos į atliekų saugojimo aikšteles. Mano nenaudojami daiktai dovanojami, rūbai atiduodami, mainomi, maišeliai medžiaginiai, pirkiniai apgalvoti, maistas nešvaistomas. Bet visa tai yra per mažai. Ir, nors mano burbule yra daug ciniškų pižonų, kurie pa-eyerollins, bet aš vis gyvenu ta fraze – how dare you? Norisi pastatyti po Gretą prie kiekvienos bobulkos, lupančios 5 maišelius kefyro pakeliui, prie kiekvieno lopo, kuris miške palieka padangas.
Labai prašau, palikite kuo mažesnį savo egzistavimo įrodymą. Pakeiskite ausų krapštukus iš plastikinių į medinius. Bent jau. Nevalgykite mėsos vieną dieną per savaitę. Bent jau. Dalinkitės. Sutaisykite. Naudokite dar ir dar. Tausokite. Nepirkite. Mokykite to savo šeimą, gimines ir kaimynus. Švelniai, be agresijos ir gąsdinimo. Aš tikiu, kad viskas bus gerai.

Knygos.
Vis dar negrįžau prie intensyvaus knygų skaitymo. Net prie neintensyvaus. Perskaičiau Moiras ir furijas ir normalią mėlyną knygelę. Didžiausia šių metų knygų naujiena – E padirbino nuostabią knygų lentyną, kurioje vietą rado beveik visos knygos, prieš tai aukštais obeliskais stovėjusios laisvuose kampuose. Gausiausiai lentyna pasipildė muzikantų, rašytojų autobiografijomis ir klasika. Pažadu skaityti. Šiuo metu esu pradėjusi skaityti 13 knygų. Don’t ask.

Muzika.
Muzikos lentyna pasunkėjo nuo Swans Leaving meaning, Peaky blinders OST, Freaks on Floor Waves bei Gold ir, oh boi, Nick Cave Ghosteen vinilų. Išmokau groti Writer in the Dark. Pagaliau imu suprasti pianiną. Savamokslei diletantei, kurios galvoje viskas parašyta gitarai, tai tikrai didelis pasiekimas.

Instagram.

Optimizmas ir ne
Geros naujienos
Šuo ir kt.

Kitais metais manęs laukia bent 10 tuščių drobių. Labai norėčiau nutapyti daugiau begalvių portretų ir išbandyti naujų technikų. Naujojoje lentynoje vietą surado Christiane F. Wir Kinder vom Bahnhof Zoo. Labai norėčiau startuoti su vertimu. Norėčiau pabaigti visas pradėtas 13 knygų ir, sakykim, dar plius 13. Dar laukia nauji etapai – J mokykla ir V darželis. Vynuogynas ir aviečių vynas. Kelionės, beveik suplanuotos ir, tikiuosi, netikėtos. Jokių pažadų, tik daug norų, be jokio spaudimo jiems išsipildyti. Na, tik vaikus iš namų išvaryti, nes kitaip aš tų knygų neperskaitysiu.

O aš nesikeisiu.

Nuotrauka Arijaus Katausko.