Kartu su beveik baltosiomis naktimis į mano miegamąjį atslinko beveik nemiga. Jau kurį laiką besitęsiantis besapnis laikas atsiperka įstabiais saulėtekiais, Marsu tiesiai prieš mano langą prieš aušrą ir insta kadrais.
Tokiais vakarais, kai būti namuose yra šalčiau, nei lauke, nusimauni vilnones kojines ir basomis auniesi vasarinius batus. Nes juk eini šokti. Tokiais vakarais, kai atidėti skrydžiai ar kiti force majeure nebesutrukdo, pagaliau pavyksta pamatyti ašarojančius danus – First Hate. Ačiū, Živile.