Roger Waters yra kiaulė

Koncertuose retai kada išsitraukiu telefoną. Retai kada fotografuoju. Retai kada jaučiu didelę svetimą gėdą ir nežinojimą kur dėtis. Koncertas, kurio laukiau dėl tūkstančio priežasčių, virto abejotinu politiniu manifestu ir pirmą kartą tikrai galėjau pasakyti – šis diedas yra nukvakęs senis.

Pasirodžius Déjà Vu iš Is This the Life We Really Want? galvojau, o o o, gražu, girdėta, įtikėta. Prasidėjus koncertiniam turui, peržiūrėjau setlist’ą. Puikus viduriukas tarp naujo ir seno. Nors nesu pakvaišusi seno Pink Floyd skambesio gerbėja, keli mano geriausi gyvenimo epizodai yra tampriai susieti su tuo skambesiu ir žodžiais. Sentimentai pražudė lapę.

Neturiu ką pasakyti daugiau. Fotografavau, fotografavau ir keistai norėjau, kad baigtųsi tas koncertas pavirtęs politine tryda.