Diana, aš iškepiau vyšnių pyragą
Maisto fotografuotojai, kurie nuoširdžiai gamina ir fotografuoja kiekvieną produktų virtimo meno kūriniu žingsnį man kelia bailią pagarbą ir truputį nuobodulio. Nes, jei viską darysi vienas – kažkuris etapas ims ir nepavyks, nes per ilgai bandysi užfiksuoti tirpstantį sviestą. Nes, jei darai su kompanija, kuri pasiskirsčiusi maišymo, plovimo ir fotografavimo darbus, tuomet praėjus penkioms minutėms norisi visus atleisti ir atsikimšti vyno.
Receptai, kurių nuotraukose užfiksuoti žaismingai pabirę miltai ar skaniai šokoladine tešla aplipęs šaukštas, sukelia nepamatuotus lūkesčius, o jų mano gyvenime yra ir taip per akis. Nėra taip, kad pagaminus pyragą mano virtuvė atrodo kaip statybų aikštelė – morgas, tačiau, jei jau reikalinga privaloma iškankinto gabalėlio fotosesija, tenka ieškoti laisvo lopinėlio ar kelti lėkštę ant kėdės. O kas atsitinka virtuvėje, kurioje pusę dienos yra ruošiamasi gaminti naminį vyšnių vyną ir kepti Twin Peaks vyšnių pyragą? CSI kriminalistai rastų ne vieną nužudymo vietą ir galėtų tirti kas, kiek kartų, iš kur šovė (vyšnių kauliuką).
Pyragas paprastutis. Sviestinis pagrindas ir vyšnios.
150 g sviesto
200 g miltų
30 g cukraus pudros
kiaušinis (truputėlį plakinio pasilikti vėliau)
1,5 kg vyšnių be kauliukų
80 g cukraus
1 citrinos sultys ir žievelė
vanilės ankštis
2 šaukštai krakmolo
Toks buvo originalus receptas. Tešlos buvo per mažai. Teko ją labai iškočioti, kad užtektų 30 cm skersmens indui. Tešla labai trapi, palaikyta šaldytuve sunkiai kočiojosi, būtina patiesti ir užtiesti maistine plėvele. Bet šiaip, puiki tešla, tas kibiras vyšnių nepersigėrė net pro vieno mm storio lakštą. Kitą kartą daryčiau dvigubai daugiau. Neminkyti. Čiupnoti sviestą, cukrų, miltus pirštais, kol masė tampa panaši į smėlį, tuomet supilt kiaušinį (truputį pasilikit). Ir į šaldytuvą.
Vyšnios. Jei nepasisekė ir turite tik įprastų rūgščių kaip vaikystės saldainiai uogelių, tai trigubinkit cukraus kiekį. Mano desertų valgytojai žino, kad esu linkusi cukraus dėti dvigubai mažiau, nei recepte. Dabar dėjau dvigubai, bet buvo labai per mažai. Nežinau, kam reikalinga citrina. Gal, kai vyšnios nėra vertos atskiro cheminio elemento vietos periodinėje lentelėje, tuomet citrina duoda tokį rūgštelės netikėtumą. Bet mano atveju, aš tiesiog bėriau paraką į ugnį. Vanilės ankštis… Šiuobtelėjau vanilinio cukraus šaukštą. Krakmolas. Recepte buvo kukurūzų, naudojau bulvių. Nežinau, ar labai skiriasi jų savybės, tačiau, manau, jog visam kiekiui 2 šaukštų buvo per mažai. Dėčiau didelis keturis. Visą šį raudoną kvapnų ir nekaltai atrodantį šiupinį reikia pavirti 10-15 minučių. Prieš virdama, nupyliau perteklines sultis (būsimam vynui), dabar galvoju, kad jas reikėjo gerokai nugręžti.
Ir tada viskas sukombinuojama – tešla į indą, vyšnios į tešlą. Viršų galit uždengt aklinai, galit supinti amerikietiškas juosteles, jūsų reikalas. Aš bandžiau tomis akyse tirpstančiomis sviestinėmis juostelėmis tiesiog uždengti vis dar nekaltai atrodančias vyšnias. Juostelės plyšo, krito kaip norėjo, galiausiai pasidaviau. Likusiu kiaušinio plakiniu aptepiau tas vargšes juosteles.
200 orkaitė ir 40-50 minučių laukimo. Geriausias iškepimo indikatorius buvo gražiai burbuliuojantis vyšnių įdaras ir maloniai parusvėjusios juostelės.
Skonis. Viskas gerai. Prapjovus ir išėmus pirmą gabalėlį, kepimo indas pasruvo raudonu vyšniu sirupu. Labai Twin Peaks’iška. Visai nefotogeniška. Valgoma su daug ledų, kavos ir meile. Damn Fine. Neteiskit.
