Beprotiška skuba

Ta beprotiška gyvenimo skuba. FB priminė, kad laikas ką nors parašyti. Trumpas sąrašas:
1. 100 vs. 100 pabaiga.
2. Atostogos. Ką veikti ir ko neveikti Atėnuose.
3. Coldplay, the Kills, the Killers ir Kings of Leon koncertai.
4. Pasiskundimai ir pasigyrimai in general.

Pradėsiu nuo pasiskundimų. Šis mėnesis pralėkė Bowie žaibo greičiu, nes grįžau į darbą, visą laisvą laiką praleidžiu lauke/sode/keliaudama. Dar pradėjau skaityti Ken Follett „Žemės stulpai“ ir skaitau vakarais, kol knyga iškrenta iš rankų. O tai nėra labai gerai, nes knyga turi 1024 puslapius ir yra sunki. Ir viso šito uragano viduryje yra mano lenovo, kuris tiesiog nusprendė neberodyti nieko ekrane. ¯\_(ツ)_/¯ ir išeini pasisupti ant sūpynių.
Sąžiningai pabaigiau savo 100vs100 iššūkį, tačiau pusiau dėl techninių, pusiau dėl ohmykaipmannusibodo priežasčių nieko nefotografavau ir nebedokumentavau. Turiu pasakyti, jog jei ne šaltas pavasaris, tikrai nebūčiau sutilpusi į 30 pasirinktų rūbų. Naujo 30 nedėlioju, nes šiuo metu labai džiaugiuosi senai matytais rūbais ir noriu visus juos nešioti. Ir aš nebenoriu kalbėti apie rūbus. Ne mano arbatos puodelis, pasirodo.
Šių metų improvizuotos atostogos buvo nulemtos jau 10 metų laukto koncerto. The Killers vieną po kito ėmė skelbti šios vasaros festivalius, kuriuose jie teiksis dalyvauti. Paprasčiausiai pasiekiamas ir labiausiai viliojantis pasirodė Ejekt festivalis Atėnuose, Graikijoje, taigi išvykome ten savaitei. Koncertams skirsiu atskirą įrašą, šiame šiek tiek apžvelgsiu Atėnus.

Atėnai (teneįsižeidžia) yra purvina ir viską grynais apmokestinusi vietelė visai geroje geografinėje padėtyje. Jei esi antikos fanatas, gal pavyks nematyti nevežamų šiukšlių (nes streikas viską ten), delno dydžio takaronų ne tik marmuru grįstose gatvėse, bet ir apartamentuose ir įkyrių prekeivių/siūlytojų/reklamuotojų. Absoliučiai visi griuvėsiai yra aptverti tvoromis. Gali apžiūrėti iš toli, jei nori pastovėti tarp kolonų – mokėk. Pageidautina grynais. Ne grynais atsiskaitėme Hard Rock Cafe ir McD. Jie neturi parduotuvių. Bet turi pasakiškus turgus. Vienas atsidarė mūsų gatvėje mūsų atvykimo rytą. Kol perėjome jį nuo vieno galo iki kito spėjome pavalgyti, pasiderėti (nesėkmingai), pakalbėti apie Jasikevičių, gauti saldainių, nes Jasikevičiaus žmona iš Graikijos, atrasti super gerų riestainių ir naminio vyno (7 buteliai). Jūra už valandos tramvajumi. Jūra pilna šiukšlių ir ežių. Tramvajai ir metro – puikūs. Žmonės – visai nedraugiški. Na, nebent eini ir rėki apie Jasikevičių, bet mes nerėkėm. Mano verdiktas – žemyninė Graikijos dalis yra šlamštas.

Baigiu šitą apžvalginį įrašą ir iškart einu rašyti įspūdžių iš koncertų. Nors kiek atvėsusių, bet visai gyvų kaip ir mano įdegis.

[widgetkit id=2192]