Kam tavo, vilkeli, akelės šviesios?

Giliausia metų naktis ir tris paras sustojęs laikas. Ar begali būti geresnis laikas iššaukti savo demonus. Šiandien priverstinai buvau prisijungusi prie

savo last.fm paskyros, kuri paskutinį kartą buvo nuoširdžiai naudota 2008 metais. O, vaikyti. Tai tikrai yra laiko mašina. Deja, viskas, ką gali daryti atsukęs laiką atgal, yra stovėti ir žiūrėti į savo daromus pasirinkimus ir nesikišti, nes pajudinęs akmenėlį, gali visai negimti.

2016 metai, regis, nori įsitvirtinti kaip metai, kurių nenorėsim prisiminti ir juolab į juos sugrįžti. Paskutinės tamsios dienos neriasi iš kailio sprogimais, šūviais, drebėjimais, dingimais ir savižudybėmis. Išjungi žinias, užverti laptopą ir netikrini telefono.

Jau tuoj. Baigsis šimtas pirmųjų naujosios valdžios dienų. Pradės ilgėti dienos. Šaldytuvas bus pilnas pošventinių likučių. Grupės išleis naujus albumus. Atsiras nauji dievai, nauji tikslai ir norai.

O šiandien dar galite apsilankyti:
čia
čia
čia

Nes niekam nereikia to porcelianinio gaidžio, kvapnių žvakių ar dar vienos orchidėjos ant palangės.

Mažas džiaugsmas apsilankius čia.

Anouk