Friday night Saturday morning

Man patinka triukšmas mano namuose. Mažos kojos dunksinčios į medines grindis ir bėgančios iš savo lovos į mūsų lovą ankstyvą rytą.

Garsi muzika duše, virtuvėj ir galiausiai persikelianti į automobilį.

Vakarai, su futbolu, PS, filmais, koncertais. Šokiai su Joringiu ir E. Šokiai, kai aš viena.
Triukšmas, kai po vieną ima rinktis draugai arba kai jie ateina visi vienu metu. Skambančios taurės, juokas, lėkštės, patefonas, kalbos, spragsintis židinys.
Muzika iš prisukamos karuselės, telefono, muzikinės dėžutės. Plaktuko dunksėjimas ir siuvimo mašina. Joringio paspirtukas riedantis plytelėmis, girgždančios antro aukšto grindys, vanduo bėgantis į vonią sekmadienio vakare.

Ir staiga tyla. Kurioje verčiamas knygos lapas yra labai garsus. Kurioje iš niekur į vonią kapteli lašas. Kurioje girdėjai kaip išskrido paukščiai. Kurioje spaudoma klaviatūra yra pats netinkamiausias reiškinys. Tokia didinga tyla, kai tiesiog pasiimi savo kavos puodelį ir susivyniojęs į penkis sluoksnius eini pasėdėti ant laiptų prieš duris. Nes tos tylos negali niekuo užpildyti. Ji užpildo tave. Man patinka tyla mano namuose.