Vakar beveik vidurnaktį pradėjau žiūrėti paskutiniąją naujojo Twin Peaks’o sezono dalį. Nepaisant didelio noro sužinoti visus atsakymus, aš norėjau ją išjungti. Perskaityti The Secret Diary of Laura Palmer. Pažiūrėti Fire walk with me.
Metai ilgesio ir judi link salos. Šį kartą saloje daugiau vandens, nei žemės. Bet ir žmonių daug. Murzinų. Pasiilgusių. Laimingų. Mėnuo Juodaragi, Tavo gentis grįžo namo.
Apie Depeche Mode sakydavau, jog tai – mano brolių grupė. Užaugau klausydama 101, Music for the Masses ir Violator. Atmintinai mokėjau kiekvieną melodijos vingį, tačiau nesupratau nė vieno žodžio. Broliai išvažiavo, kasetės liko, žodžius išmokau. Ir taip netikėtai tapau Sister of Night, o DM tapo ir mano grupe.
I ain’t got nothin’ but love babe
Eight days a week
Taigi, 8 dienos ir naktys, pilnos magijos, muzikos, karščio, vyno ir pagaliau išsipildžiusių norų. Kai važiuoji į festivalį, žinai, kad viskas bus intensyvu ir trečią dieną, jei neprisikeli iš numirusių kaip Jėzus, tu važiuoji namo. Mano 8 dienos nutiko 3 šalyse ir 4 koncertuose.
Jei jūsų paauglystė slinko paraleliai mano alternatyvai, tuomet jūs tikriausiai klausėtė grupės KoЯn. Visus kartus, kai juos girdėjau, buvo netyčia
Koncertų metus skelbiu atidarytus. Beveik tris mėnesius visos aktyvios pramogos buvo atidėtos, kol atsikračiau ramentų ir vėl pradėjau judėti tiese. Šis koncertas tapo mano kojos sugrįžimo
